BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

jis buvo nužudytas

jūs man pasakykit, kodėl žmonės tokie savanaudžiai. daužo širdis į šipulius, vėliau bando lipdyti šias gražiais žodžiais visiškai pamiršdami, kad rankos, kuriomis stengiasi apkabinti sumautai purvinos. terlinais batais lipa per sielą, mindo moralę, groja nervais ir vistiek šypsosi žiūrėdami tiesiai į akis.
šiandien man gana. gana dviveidžių, imbicilų, sumautų besielių, kurie tikisi Dievo malonės. pamirškit, toks jums neegzistuoja.

gana man melo aplinkui, gana to jausmo, kuris alsuoja išdavimo skausmu. tarp jūsų visų ir manęs nebeliko nieko bendro. nuo šiandien, netgi oras, kuriuo kvėpuojam yra visiškai skirtingas. jūsų oras, - tai melas ir su šiuo, iš visos širdies, linkiu gražiausios kloties uždusti.
pavargau būti žeminama ir tikėtis, kad tai kada nors liausis. jeigu kažkas ir baigėsi, tai mano pagarba jums. jos nebeliko, jog net, rodos, niekada ir nebuvo.

diena iš dienos kovoju su gyvenimu. kovoju taip stipriai, kaip visi kovojame. iriuosi tarp milijonų užduočių, pareigų, problemų ir jausmų, galvodama, kad dar tiek pat liko nepatirtų. ašaroms jau vietos nebeliko. viskas baigta, kaip ir baigtas mano žmogiškumas jums.
nuo šiol esu žvėris ir jei darkart išdrįsit pažiūrėt į mano pusę, prisiekiu aukštesniuoju, tai darysit paskutinį kartą. nes, aš labai rimtai, gyvenimas netyčiomis gali pasibaigti mirtimi. net jei tai ir ne fizinė. kartais mirtis būna dvasinė.

o dabar, pats metas, visiems tiems, kurie apšikot sąžinę, susirinkit savo purvinus pirštų antspaudus ir nešdinkitės. pasiimkit visus sumautus prisiminimus nuo kurių dabar mane verčia vemti. išeikite su savo šlykščiomis sielomis, kurių visad jums taip stigo ir palikit mane vieną.
keičiu spynas, o raktus nuo senųjų susikiškit ten, kur naktis dvidešimt keturias valandas per parą.

žmonės stebisi ir klausia, kodėl aš tokia abejinga.
o kaip nebūti, jei pasitikėjimas buvo šaltakraujiškai nužudytas.

https://www.youtube.com/watch?v=nM7s8lBNdLg

Patiko (5)

Rodyk draugams

komentarai (2) | “jis buvo nužudytas”

  1.   Sakalas rašo:

    Ar visi žmonės meluoja? Žinai, kad ne. Kartais tie, kuriems prišikta į sąžinę, nenusisuka, stengdamiesi Tave suprasti. Pasilikę kelis proc. tikėjimo, kad pasaulis toks negali būti, ir kad ne viskas taip, kaip atrodo. Tik mes sprendžiame ar jiems užtrenkti duris. Tik mes sprendžiame kam jas atverti. Kartais jaučiamės “apšikti” todėl, kad nepadedame būti suprasti. Kartais du žmonės jaučiasi apšikti, nors giliai viduje rūpi vienas kitam. Kartais norisi pykti, bet nesugebi. Nesugebi, kol tau nesusmeigė galutinai peilio į nugarą. Tarsi tas žmogus stovėtų prieš tave su peiliu, artėtų, bet tiki, kad jis tą peilį priartėjęs padės ant žemės, o gal nupjaus virvę, kuria surištos tavo rankos. Peilis savaime nėra blogis, kaip ir žmogus. Blogis yra netinkamas ginklo panaudojimas. Tiki, kad jis niekada nebus panaudotas prieš tave. Kartais pakanka nieko nesakyti. Kartais pakanka padėti peilį. Taip, kad prireikus pasiektum jį, bet tuo pačiu, kad būtų galima apkabinti, kai tau sunku.

  2.   Paulina rašo:

    Jūsų kūryba yra tikrai kažkas nuostabaus ir ji tikrai įkvepenti. Drąsiai galiu sakyti, jog norėčiau būti tokia kaip jūs! Ačiū, kad rašote! ❤

Rašyk komentarą